Niekam ne paslaptis, kad vyras ir moteris yra labai skirtingi. Ir skiriasi jie ne tik išvaizda, pagrindinis skirtumas yra mąstymas ir stipriosios savybės. Natūralu, kad turi skirtis vienų ir kitų tikslai. Tačiau šiandien matome visiškai kitokį paveikslą. Pagrindinis sėkmės rodiklis yra materialinė padėtis, to siekia tiek vyrai, tiek moterys. Siekti materialių dalyku nėra blogai, tačiau kai to pradeda siekti ir vyras ir moteris, taip pasibaigia blogai abiems. Matome, kad vyrai silpnėja, moterys tampa savarankiškesnės, o apie šeimą mąstoma vis vėliau ir rečiau. Jeigu tokia tendencija tęsis ir toliau, gimstamumas dar labiau mažės, santykiai šeimoje blogės, o ir laimingų šeimų bus vis mažiau.

Vyro tikslas – būti kūrėju, stumti civilizaciją į priekį. Vyras negali gyventi be tikslo, jis turi kiekvieną dieną siekti ir daryti pasaulį geresniu, nes kitu atveju jis jaučiasi blogai. Vyras privalo būti aktyviu, priimti sprendimus, atsakomybę, ginti ir rūpintis savo moterimi. Moteris, atvirkščiai, turi laikytis pasyvios pozicijos, t.y. leisti vyrui priimti sprendimus, o pačiai būti atsakingai už meilės ir harmonijos skleidimą, kokybiškų santykių palaikymą ir davimą vyrui to, kas paskatins jį judėti į priekį.

Moters smegenys dirba kitaip nei vyrų. Pas moterį vienu metu dirba abu smegenų pusrutuliai, tai turi ir teigiamų ir neigiamų pusių. Neigiamos – joms sunku priimti sprendimą ir dėl to dažnai pasirenkamas klaidingas sprendimas. Jos negali reaguoti greitai ir imtis ryžtingų veiksmų, todėl tai daro vyras. Teigiama dviejų veikiančių pusrutulių savybė – sugebėjimas daryti kelis darbus vienu metu ir dar tuo pačiu galvoti apie tai, kuo pasipuoš vakare. Vyras, priešingai, galvoja tik apie vieną tikslą ir yra visiškai susikoncentravęs tik į jį. Būtent dėl to beveik visose pasaulio kultūrose dominavimas atiduotas į vyro rankas, o moteris turi jo klausyti.

Moterys išsiskiria dar tuo, kad turi geriau išvystytą intuiciją. Ne mažiau ji reikalinga ir vyrams, tačiau vyrams ją įgauti daug sunkiau, nes jie savo gyvenime vadovaujasi aktyviais, energingais, drąsiais sprendimais, o intuicija aplanko tuos, kurie yra ramūs, niekur neskuba. Būtent tam yra pritaikytas moteriškas mąstymas, todėl ji neturi skubėti ir imtis aktyvių veiksmų. Ji turi pasitelkti jausmus ir intuiciją, kuriais naudodamasi gali sukurti jaukų šeimos židinį, bei nukreipti tinkama linkme vyrą, perduodama savo intuityvias žinias. Vyras tuo tarpu turi įsiklausyti į tai, ką sako moters intuicija. Moteris dovanoja savo meilę, įkvėpimą, palaikymą, kuriuos gavęs vyras eina į pasaulį ir siekia aukščiausių tikslų.

Viena iš priežasčių, kodėl vyrai ir moterys pradeda panašėti – šiandieninė malonumų ir emocijų tenkinimo kultūra, netinkamas vyrų auklėjimas juos saugant nuo aplinkinio pasaulio sunkumų. Vyrai per daug atsipalaiduoja, pradeda gyventi jausmais, pamiršta apie augimą, stiprėjimą, išbandymus. O vyras juk yra gimęs iššūkiams ir sunkumams, tik perėjęs per juos jis gali tapti tvirtu, kad galėtų tinkamai pasirūpinti aplinkiniais. Vyras taip pat turi turėti misiją, nes tik judėdamas link tikslo jis gali jaustis pilnaverčiu.

Prie panašėjimo problemos prisideda ir moterys, kurios vietoje to, kad nukreiptų savo vyrą pačios imasi aktyvių veiksmų ir pradeda elgtis ryžtingiau ir galiausiai kažką pasiekusios vis tiek nesijaučia laimingos, nes joms vis tiek trūksta saugumo, rūpesčio, sprendimų priėmimo, kurių jos nori gauti iš vyro. O vyrams savarankiškos moterys tampa neįdomios, nes jie nori jaustis reikalingi.

Vyras ir moteris neturi būti konkurentais. Jie yra skirtingi su puikiai vienas kitą papildančiomis savybėmis, kurias sujungus jie gali pasiekti labai daug, tereikia veikti kaip komanda. Taip kiekvienas, tiek vyras tiek moteris savyje turi priešingų savybių, vieni jų turi daugiau kiti mažiau. Kiek ir kam jų reikia, sprendžia kiekvienas asmeniškai. Ir visada yra du keliai: susitaikyti, priimti savo turimas savybes ir su jomis gyventi, jeigu tai yra komfortiška arba imtis kokių nors veiksmų ir ištaisyti tai kas nepatinka.