Daugelis galvoja, kad norint gyvenime daug pasiekti, užtenka stipraus intelekto. Kitaip galvoti ir negalime, nes esame taip auklėjami nuo vaikystės. Dėl to stengiamės įgyti kuo daugiau žinių, tapti pirmūnais mokykloje, būti gerai vertinami universitete. Vėliau, tikėdamiesi, kad tuoj viskas prasidės, pradedame kopti karjeros laiptais. Ir dažniausiai šiame etape daugelis supranta, kad kažkas yra ne taip. Labai greitai išaiškėja, kad protas ir įgyta profesija negarantuoja sėkmės ir didelių pasiekimų. Buvę blogi mokiniai, kurie net neturi aukštojo išsilavinimo, bet yra sėkmingi verslininkai tik dar kartą patvirtina šią taisyklę.

Visą gyvenimą žmogus mokosi mąstyti ir tai tikriausiai sugeba daryti geriausiai. Jis nuolat stengiasi viską apmąstyti, išanalizuoti, pasverti. Tačiau ne visada tai yra gerai. Galima sėdėti ir mąstyti, tačiau realiame gyvenime nuo to niekas nesikeičia. Kas nors pasikeičia tik tuomet, kai pradedama veikti, gal net neapgalvotai, bet veikti, nes tik veiksmai atneša rezultatų. Būtent todėl net ir be didelio intelekto yra pasiekiami aukšti rezultatai. Mąstymas ir intelektas nėra blogai, tačiau gali trukdyti aktyviems veiksmams.

Galvojimas ir analizavimas gali užsitęsti iki begalybės. Užsitęsęs galvojimas dažniausiai tik tolina nuo aktyvių veiksmų. Taip vis daugėja pasirinkimo variantų, problemų ir visa tai pradeda gąsdinti, dingsta motyvacija, užsidegimas. Norint, kad taip neatsitiktų reikia nusistatyti laiko rėmus, per kuriuos privalėsite priimti sprendimą ir pradėti veikti.

Apmąstomi planai ir siekiai dažniausiai lieka svajonėmis ir yra užmirštami. Pagrindinė to priežastis – planų neužrašymas. Užsirašykite savo planus. Kiekvienas siekis turi turėti aiškų pasiekimo planą. Galvoje labai sunku viską išlaikyti ir susisteminti, daug lengviau tai padaryti popieriuje ar kompiuteryje. Naudodami šį būdą matysite savo pirmus žingsnius, o juos atlikę, pasižymėsite ir pereisite prie kito etapo, taip nuolat matysite, ką turite daryti.

Vienas iš pagrindinių dalykų, kuris užtęsia apmąstymus ir atitolina nuo veikimo – noras nuveikti kažką didelio. Norint nuveikti kažką didelio, pradedama mąstyti apie visą kelią, visus žingsnius, problemas. Galiausiai kurioje nors vietoje užstringama, nes nežinoma kaip bus toliau ir taip viskas sustoja. Bet kuris didelis tikslas yra pradedamas nuo vieno mažo žingsnelio. Ir nusistačius savo tikslą nereikia jo viso apmąstyti, apmąstykite pirmąjį mažą žingsnelį ir veikite. Norint tapti profesionalu kurioje nors srityje, tam reikia skirti 10000 valandų, visų jų neapmąstysite, tačiau tikrai labai lengvai apmąstysite pirmąją ir galėsite pradėti veikti.

Nei vienas  žmogus nesugeba numatyti visų savo veiksmų pasekmių bei jas sukontroliuoti. To padaryti neįmanoma. Todėl begalinis analizavimas neduoda jokios naudos. Nereikia gilintis į smulkmenas, apmąstykite pagrindinius dalykus ir veikite, o jau veikimo procese susidūrus su konkrečia situacija galėsite ją spręsti.

Veikti visada yra sunkiau negu galvoti. O žmogus linkęs daryti tai, kas yra lengviau. Todėl norint veikti būtina savidisciplina, kuri padės veikti net tada kai nėra noro. Ją reikia ugdyti nuolat. Pradėti galima nuo sporto, tai vienas lengviausių būdų pradėti laikytis disciplinos, sportuokite visada tuo pačiu metu ir taip išugdysite įprotį. Tuomet pereikite prie dienotvarkės planavimo ir jos laikymosi. Galiausiai susiformavus įpročiams jums bus lengva daryti tai, ką esate nusprendę.

Nemažą vaidmenį aktyviems veiksmams turi motyvacija. Motyvaciją reikia nuolat palaikyti, nes nepalaikoma ji mažėja ir visiškai išnyksta. Tam puikiai tinka motyvuojančios literatūros skaitymas, seminarų lankymas. Kartais tereikia švelnaus pastūmėjimo, „uždegimo“, kuris pradės žengti pirmus žingsnius. Raskite autorių ar mokytoją, kuris geriausiai jus motyvuoja. Puikiai motyvuoja ir apmąstymas apie tai, kokioje situacijoje esate dabar ir kur keliaujate. Dažnai žmogus nesusimąsto apie tai, kas bus, jeigu gyvensime taip, kaip gyvename dabar ir nesiimsime jokių veiksmų. Gerai apmąsčius galite pastebėti, kad nepriartėsite prie norimo rezultato ir tai gali išgąsdinti ir paskatinti veikti. Na ir mano požiūriu vienas geriausiu motyvavimo būdų – pastatyti save tokią situaciją, kai neišvengimai turėsite imtis veiksmų arba jų nesiėmimas brangiai kainuos. Tai gali būti kokia nors bausmė ar finansinė netektis, kuri jums būtų skaudi ir to bijotumėte labiau negu imtis reikiamų veiksmų.

 

Būna ir tokių situacijų, kai žmogus pats nėra pajėgus išsikapstyti iš savo apmąstymų. Tokiais atvejais padeda bendravimas su aplinkiniais arba psichologais. Nereikia bijoti aplinkinių, kartais iš šalies situacija matoma daug geriau. Mąstydamas ir ieškodamas išeities savarankiškai žmogus yra apribotas savo patirtimi ir savo įsitikinimais. Konsultuodamasis su aplinkiniais galite pamatyti tai, ko patys nepastebėdavote.

Gyvenimas nuolat rodo, kad mokėjimas veikti ne mažiau svarbus, negu mokėjimas galvoti. Tik veiksmai atneša rezultatus, begaliniai apmąstymai neatneša nieko, išskyrus galvos skausmą ir nerimą. Todėl užteks galvoti, metas pradėti veikti.