Streso būsenoje susitraukia kraujagyslės, padažnėja širdies ritmas ir kvėpavimas, stipriau prakaituojama, išsiskiria adrenalinas. Tai sekina organizmą, vargina širdį ir kraujotakos sistemą, taigi trumpėja ir jų darbingumo amžius. Todėl teigiama, kad stresas pavojingas sveikatai, skatinama su juo kovoti ir vengti stresinių situacijų. Tačiau ar kada susimąstėte, kad vengdami streso galite prisišaukti neigiamų pasekmių?

Reikia prisiminti, kad stresas yra natūrali žmogaus reakcija į pavojingą situaciją. Gyvendami normaliomis sąlygomis tokių situacijų išvengti negalite, o jų vengdami bėgate nuo problemų. Būtent dėl problemų, įvairių sudėtingų situacijų ir jų sprendimų  šiandien turime tokį pasaulį: su idėjomis, išradimais, žiniomis, kurios paverčia jūsų gyvenimą patogesniu ir geresniu. Problemų sprendimas asmenybę ugdo, o bėgimas nuo jų veda į degradaciją. Stresas tinkamais kiekiais visada yra naudingas. Jis sustiprina dėmesingumą, klausą, reakciją, jėgą, raumenų ir mąstymo greitį, padeda siekti užsibrėžtų tikslų ir viršyti savo galimybes. Todėl norint tobulėti ir pasiekti didesnių tikslų, naudinga dirbtinai kurti stresines situacijas.

Kiekvienas žmogus į stresines situacijas reaguoja skirtingai, todėl reikia žinoti, kokio lygio stresinės situacijos jums padeda tobulėti, o kokios priverčia sustoti. Stresas yra naudingas, jeigu stresinė situacija sužadina visus jūsų vidinius procesus ir padeda judėti link norimo tikslo. Ir atvirkščiai, jeigu stresinė situacija priverčia sustoti, sukausto ir neleidžia judėti pirmyn, reiškia, kol kas tai jums per didelis iššūkis, jus riboja susiformavusios baimės ir įsitikinimai, kuriuos reikia įveikti.

Kaip ir daugumoje situacijų, kraštutinumai nėra naudinga ir sveika. Nuolatinis ir ilgalaikis stresas tikrai gali padaryti nepataisomą žalą organizmui. Todėl reikėtų imtis papildomų priemonių, kurios mažintų arba neutralizuotų streso daromą žalą. Pirmiausia tai yra mityba ir fiziniai pratimai. Vitaminų trūkumas, o ypač B grupės, gali mažinti atsparumą stresui. Tinkamas fizinis pasiruošimas padeda organizmui lengviau reaguoti į stresines situacijas. Fiziniai pratimai treniruoja kraujotakos sistemą ir padeda mažinti adrenalino kiekį, kuris susiformuoja stresinių situacijų metu, taip mažindami neigiamą streso poveikį. Jeigu pastebite, kad stresas užsitęsė, sumažinkite jį įvairiais atsipalaidavimo pratimais. Taip pat ne mažą vaidmenį atlieka ir žmogaus mąstymas. 2011 metais atlikto tyrimo (Viskonsino medicinos universitetas) rezultatai parodė, kad žmonių, kurie buvo įsitikinę, kad stresas nėra kenksmingas, rizika numirti ar susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis buvo mažesnė, net už tų žmonių riziką, kurie gyveno mažesnėmis streso sąlygomis, bet buvo įsitikinę, kad stresas kenksmingas.

Dauguma žmonių į stresą žiūri kaip į nemalonią būseną, grėsmę, kuria reikia kuo greičiau atsikratyti, o ne kaip į būseną, kuri padeda augti ir tobulėti. Gal ir galima svajoti apie idealias gyvenimo sąlygas be streso. Bet ar tai tikrai yra tai, ko jūs siekiate? Juk kiekvienas gyvas organizmas idealiose sąlygose pradeda degraduoti. O degraduojantis žmogus niekada negali būti laimingas, nes viena iš laimės sudedamųjų yra nuolatinis judėjimas pirmyn. O tai įmanoma tik kuriant stresines situacijas, plečiant savo komforto zoną ir įgyjant naujos patirties, žinių ir įgūdžių.