Gyvenime didelė dalis sėkmės priklauso nuo to, kaip disciplinuotai žmogus gali vykdyti tai, ką suplanavo. Todėl išugdyti savidiscipliną turėtų kiekvienas žengiantis saviugdos keliu. Dauguma dažniausiai užsibrėžia ambicingus tikslus, pavyzdžiui, numesti svorio, pradėti sportuoti, kurti verslą, mesti rūkyti ir pan. Tuomet sudaromas planas, žmogus aiškiai žino, ką reikia daryti. Tačiau pradėjęs veikti arba net nepriartėjęs prie veiksmų, viską meta ir pamiršta.

Kodėl kyla problemos su savidisciplina?

Žmogus iš prigimties yra tinginys. Jeigu yra pasirinkimas, dažniausiai jis pasirinks malonesnę, lengvesnę veiklą. Disciplinos kelias nėra lengvas, jis sukelia diskomfortą, nepatogumą, neigiamas emocijas – visa tai, ko žmogus natūraliai stengiasi išvengti. Valios pastangomis galima disciplinuoti save, tačiau tai labai vargina, o atsirandančios įvairios problemos silpnina valią ir tuomet viskas metama ir grįžtama prie senų įpročių. Žmogau protas yra unikalus tuo, kad visada sugeba rasti išeitį iš padėties, todėl jeigu yra kažkas, ko labai nenorime daryti, protas visada ras logišką paaiškinimą, kodėl yra gerai to nedaryti.

Ar savidisciplina reikalinga?

Kai kurie mano, kad disciplina yra savęs žalojimas, todėl ji nėra reikalinga; reikia gyventi atsižvelgiant į savo norus, viskas gyvenime turi ateiti savaime, natūraliai. Tačiau kas būtų, jeigu gyvenime nebūtų disciplinos? Mokykloje vaikus disciplinuoja mokytojai, kitaip vaikai nesimokytų; darbe disciplinuoja vadovai ir tokiu būdu darbuotojai pasiekia aukštesnių rezultatų; gatvėse disciplinuoja ir mūsų saugumu rūpinasi pareigūnai. Dauguma žmonių nesugeba savęs disciplinuoti ir gyvenime juos bent truputi disciplinuoja aplinka. Tačiau pasižiūrėkime į daug pasiekusius sportininkus, mokslininkus, verslininkus – tokiems pasiekimams nebeužtenka aplinkos poveikio, tam reikalinga savidisciplina. Todėl atsakymas paprastas – norint gyvenime ko nors pasiekti, savidisciplina yra būtina.

Kaip ugdyti savidiscipliną?

Suvokite savo norus ir tikslus. Pirmiausia reikia pažinti save, suprati, kas jums svarbu, o kas – ne. Kam jums reikalinga disciplina? Žinojimas, kur norite nueiti – pats svarbiausias aspektas bet kokioje srityje, nes tik tokiu atveju įmanomas kryptingas judėjimas. Priešingu atveju būsite blaškomas gyvenimo srovių.

Pašalinkite trukdžius. Neverta kelti sunkių užduočių, jeigu jas galima palengvinti. Kai dirbate, sukurkite aplinką, kuri jums padėtų dirbti. Išjunkite visus naujienų portalus, pašto dėžutes, socialinius tinklus. Dar geriau juos užblokuoti arba pakeisti slaptažodžius į tokius, kurių mintinai neatsimintumėte (užrašykite juos ant lapelio ir padėkite kur nors toli). Pasakykite kolegoms ir draugams, kad jūsų neblaškytu. Nepalikite sau kitos išeities – tik dirbti.

Ugdykite įpročius. Vienas iš geriausių būdų pakeisti esamą situaciją – pakeisti savo įpročius. Daug kas mūsų gyvenime priklauso nuo automatinių veiksmų, kuriems nereikia didelių valios pastangų. Pagalvokite apie save: kiekvieną dieną, ryte ir vakare, valotės dantis. Ar tai reikalauja didelių pastangų? Kai kurie net neatsimena kaip atsiduria vonioje, nes dar nebūna iki galo atsibudę. Taip yra todėl, kad šis įprotis išvystytas seniai ir padeda išlaikyti sveikus dantis be jokių didelių pastangų. Lygiai taip pat galima išugdyti ir kitus įpročius, kurie padės pasiekti nusistatytus tikslus. Išsirinkite įprotį, priverskite save elgtis taip, kaip reikia ir po kurio laiko tai pasidarys natūralu.

Atlikite veiksmus tuo pačiu metu. Tai susiję su įpročiais. Daug lengviau save disciplinuoti, jeigu veiksmus atliekate tuo pačiu laiku arba periodiškai. Pavyzdžiui, keltis ir eiti miegoti tuo pačiu metu, sportuoti pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Prie laiko pririštas įprotis disciplinuoja savaime, jūs iš anksto žinote, kad tuo laiku nieko kito planuoti negalite, nes jau esate suplanavęs. Susidarykite planą, užsidėkite priminimus, pastatykite save į padėtį, kurioje vienintelė išeitis daryti tai, kas numatyta. Darykite viską, kas tik įmanoma, kad numatytu laiku veiktumėte tai, ką suplanavote.

Maitinkite save teigiamomis emocijomis. Žmogaus elgesiui didelę reikšmę turi emocijos, todėl naudinga paversti emocijas savo sąjungininku. Stenkitės būti kuo pozityvesni, tai suteiks daugiau energijos, nesijausite pavargę, bus lengviau kontroliuoti save. Veikdami visada galvokite apie savo tikslą – tai motyvuos ir suteiks teigiamų emocijų. Įveikę kiekvieną etapą, džiaukitės tuo – juk kiekvienas žingsnis artina prie tikslo ir tai yra pasiekimas, kuriuo reikia didžiuotis. Pati savidisciplina gali būti kaip teigiamų emocijų šaltinis. Juk jausmas, kad kontroliuojate save, savo laiką, rezultatus, yra nuostabus.

Siekite tikslų. Savidisciplina yra įrankis, kuriuo reikia naudotis ir kurį reikia vystyti, jei nenorite, kad jis būtų greitai užmirštas ir pakeistas kitu įpročiu – tingėjimu. Visada turėkite tikslą – kad ir koks mažas jis bebūtų – ir jo siekite.

Statykite save į tokią padėtį, kurioje būtų sunku elgtis kitaip, negu suplanuota. Kalbėkite apie savo tikslus ir planus visiems aplinkui, kad neįvykdžius jums būtų gėda. Pakelkite plano nevykdymo kainą: pasirašykite su kuo nors sutartį, kad neįvykdžius plano sumokėsite jam tokia sumą, kurios jums būtų gaila arba pasižadėkite, kad sudaužysite savo telefoną, kompiuterį arba automobilį. Tokiu atveju plano nesilaikymas labai brangiai kainuos ir stipriai disciplinuos.

Savidisciplina labai naudinga, tačiau reikia prisiminti, kad ji turi padėti, o ne trukdyti. Šioje vietoje labai tinka posakis: „Kas per daug, tas nesveika“. Savidisciplina neturi trukdyti harmoningam gyvenimui, nereikia pamirši apie sveikatą, bendravimą, poilsį. Ne kiekvienam organizmui tinka keltis 4-5 valanda ryte, nereikia dirbti tiek, kad nebeliktų laiko šeimai ir draugams, poilsis svarbus ir taip pat turi įtakos produktyvumui, motyvacijai ir disciplinai. Nereikia aukoti sveikatos dėl tikslų, visur reikia mokėti rasti aukso viduriuką, savidisciplina – ne išimtis.