Neigiamos emocijos aplanko kiekvieną. Vieni sako, kad jos reikalingos ir jų išvengti nepavyks, kiti – kad jų reikia vengti. Tikiu, kad čia vienos tiesos nėra. Taip, galima neigiamas emocijas išnaudoti tinkamai, kad jos motyvuotų, suteiktų jėgų, parodytų jūsų poziciją, padėtų bendrauti. Jeigu neigiamos emocijos atneša naudos, nepridaro žalos ir nėra kito geresnio būdo, jomis galima ir reikia pasinaudoti. Tačiau yra ir kita neigiamų emocijų pusė. Jos žaloja žmogaus sveikatą, savijautą, verčia veikti neapgalvotai, kenkia santykiams. Būtent dėl šių priežasčių reikia siekti, kad neigiamų emocijų mūsų gyvenime mažėtų.

Neigiamų emocijų galima suskaičiuoti kelias dešimtis. Pateiksiu tik kelias iš daugumos, kurios pasitaiko dažniausiai:

  • Įsižeidimas
  • Baimė
  • Pyktis
  • Pavydas
  • Gailestis
  • Kaltė
  • Susierzinimas
  • Jaudulys

Baimė – dažniausiai sutinkama emocija. Yra dalykų, kurių reikia bijoti, ypač tais atvejais, kai kyla realus pavojus gyvybei ar sveikatai, tačiau šiandiena tokių pavojų beveik nėra, o žmonės vis tiek neatsikrato savo baimių. Baimė sukausto, apriboja, užkerta kelius į bet kokius aukštesnius pasiekimus. Baimė kyla dėl kompetencijų ir žinių trūkumo. Jeigu žmogus ko nors nemoka arba jaučiasi nepakankamai stiprus, jis dažniausiai bijos tai daryti ir vienintelis kelias įveikti tokio tipo baimes – išmokti, įgyti reikiamos patirties. Tai daryti geriausia mažais žingsneliais, kurie jūsų nebaugina arba pasimokyti iš kitų patirties. Vadovaukitės taisyklė: įgykite daugiau žinių, jėgų, išsiugdykite tinkamus įpročius, tapkite tokiu, kuris gali padaryti beveik viską, kuris yra stipresnis už savo baimę ir baimė jūsų nebeaplankys. Baimė gali kilti ir dėl buvusios neigiamos patirties. Su tokiomis baimėmis reikia kovoti analizuojant buvusią patirtį. Reikia suprasti, kodėl ši patirtis buvo neigiama ir kitą kartą tai ištaisyti.

Įsižeidimas – nemalonus ir slegiantis jausmas. Įsižeidžiama dažniausiai dėl dviejų priežasčių: kitų kaltinimas dėl savo problemų arba per dideli reikalavimai aplinkiniams. Užkraudami atsakomybę dėl savo gyvenimo ant aplinkinių pečių, neišvengiamai jausitės įsižeidę, nes jeigu kas nors gyvenime atsitiks ne taip, kaip norite, kaltinsite aplinkinius. Taip pat jeigu tikėsitės, kad aplinkiniai visada elgsis taip, kaip jūs norite ir bus idealūs, įsižeidimas nuolat trikdys jūsų ramybę. Norėdami  nugalėti įžeidumą, išmokite atleisti. Kiekvienas daro klaidų ir idealių nėra. Taip pat reikia suprasti, kad kiekvienas yra pats atsakingas už savo gyvenimą ir niekas kitas jo nepakeis. Kelkite sau didesnius reikalavimus negu aplinkiniams ir tai padės lengviau atleisti kitų daromas klaidas.

Pyktis – tai emocija, žalojanti pykstantįjį ir dažnai tą į kurį tas pyktis nukreiptas. Pyktis griauna draugiškus jausmus, džiaugsmą, priverčia jaustis blogai. Pyktis neigiamai atsiliepia žmogaus sveikatai, ypač greitai pastebėsite pasikeitimus jeigu pykstate nuolat. Pyktis gali kilti dėl daugelio priežasčių: netikėtai pradėjo lyti lietus, kas nors pasakė ką nors, kas jums nepatiko, nepavyko ką nors padaryti… Visa tai galima apibendrinti vienu teiginiu: kažkas atsitiko ne taip, kaip norėjote. Todėl pyksite daug rečiau, jeigu permąstysite savo įsitikinimus ir suprasite, kad aplinkoje ne visada viskas vyksta taip, kaip norite, reikia mokėti prisitaikyti prie aplinkos. Taip pat kovai su pykčiu puikiai padės savikontrolė, turite išmokti kontroliuoti save, kad to nedarytų pyktis.

Pavydas – tai toks  nemalonus jausmas, kai dėl kito žmogaus sėkmės norite jam blogo. Šis jausmas atsiranda dėl nemokėjimo džiaugtis kitų sėkme ir siekio būti geresniu už kitus. O siekiant būti geresniu už kitus, dažnai siekiama tiems kitiems pakenkti.  Norėdami atsikratyti šios emocijos, turite išmokti džiaugtis kitų pergalėmis bei juos palaikyti. Siekis tapti geresniu už kitus gal ir skamba gerai, tačiau taip nėra. Jeigu žmogus save vertina pagal aplinkinius ir jo savivertė yra paremta tik tuo, jis visada patirs pralaimėjimą, nes visada atsiras geresnių vienose ar kitose srityje. Save reikia lyginti su vakarykščiu savimi ir kovoti reikia ne su aplinkiniais, o su savo silpnybėmis, baimėmis, trūkumais ir siekti tapti geresniu.

Gailestis – emocija, kuri daugelio manymu yra teigiama. Tačiau taip nėra. Gailėdami savęs tampame silpnesni ir problemos toliau didėja. Lygiai tas pats ir su gailesčiu aplinkiniams: sukuriate tik pagalbos iliuziją, tačiau iš tikrųjų darote jiems žalą. Gailestis atsiranda tik tuomet, kai yra problemų, silpnybių, trūkumų. Gailėdami save nuraminame, bet nesiimame priemonių, kad išspęstume susidariusią situaciją. Gailesčiui nebelieka laiko, kai žmogus susikoncentruoja į problemos sprendimą, analizę, mąstymą, užduodamas sau klausimus: „Kokiu būdu viską galima pakeisti?“, „Ką padaryti, kad tai nebepasikartotų“.

Kaltės jausmas tūri daug panašumo su gailesčiu. Jaučiate kaltę, kai padarote klaidą, ko nors nenumatote, nesukontroliuojate. Dažnai kaltę gali jausti tie, kurie per daug iš savęs reikalauja ir negali ko nors atlikti dėl kompetencijų stokos. Kaltės jausmas – tokia būsena, kai jautiesi silpnas, bejėgis ir prislėgtas. Esant tokioje būsenoje tikrai sunku ką nors padaryti. Pirmas dalykas kurį reikia suprasti, tai kad idealių nėra ir kad klaidų daro visi. Antras žingsnis – veikti, pasimokyti iš klaidos, jeigu įmanoma ją ištaisyti, bei imtis priemonių, kad ji nebepasikartotų. Kaltės jausmo nereikėtų maišyti su sąžinės graužatimi. Sąžinės graužatis yra teigiama emocija, kuri priverčia žmogų atsiprašyti, pasitaisyti. Kaltės jausmas priverčia save bausti, o tai nieko gero neatneša.

Susierzinimas – neigiama emocija, kuri pasireiškia tuomet, kai žmogus negali pakeisti ar paveikti  esamos situacijos. Susierzinimą gali sukelti aplinkiniai veiksniai (situacijos, aplinkinių elgesys) arba vidiniai (nepasitenkinimas savimi). Nesvarbu, kokie veiksniai sukelia susierzinimą, tai yra silpnumo požymis. Silpnas ne dėl to, kad neturi kompetencijų, jėgų, žinių, o dėl to kad nesugeba valdyti savęs. Gal ir neįmanoma visada 100 procentų kontroliuoti savęs, bet tikrai įmanoma save kontroliuoti geriau negu kontroliuojate šiuo metu. Savikontrolė geriausias būdas išvengti susierzinimo. Tai nėra labai sunku, tiesiog reikia įprasti tai daryti. Kai pajaučiate susierzinimą, sustokite, sąmoningai jį sustabdykite, neleiskite jam pasireikšti išoriškai, tuomet nusiraminkite ir darykite tai, ką buvote numatę.

Nerimas– tai jausmas, kai žmogus jaučiasi neramus, jaučia baimę, nervinasi. Nerimas sukelia įtampą, dėl kurios jaučiamės blogai. Dažniausia nerimo priežastis yra baimė. Tai gali būti kokio nors įvykio baimė, baimė ką nors prarasti, bausmės baimė, nežinojimo baimė, bei daugelis kitų. Dažniausiai nerimą keliančios situacijos yra tokios, kurių pakeisti negalima. Todėl tokiais atvejais reikia susitaikyti su situacija ir skirti visą dėmesį nusiraminimui. Nusiraminimo technikos kaip ir viso kito galima išmokti.

Kiekviena neigiama emocija atsiranda dėl kokios nors turimos savybės ar jos trūkumo. Norėdami patirti neigiamas emocijas vis rečiau, turite atsikratyti šias emocijas sukeliančių savybių ir įgyti naujų, kurios padeda neigiamų emocijų išvengti. Tai sunkus ir ilgas darbas, nes pakeisti save yra sunkiausia. Tačiau jeigu norite tapti bent šiek tiek geresniu nei esate šiandien, būti geresnės nuotaikos ir sveikatos, turite tai padaryti.