Baimė yra natūrali žmogaus savisaugos reakcija. Naujagimis gimsta beveik neturėdamas baimių. Jis bijo tik aukščio ir didelio garso. Visos kitos baimės susiformuoja kaip reakcija į vienokius ar kitokius įvykius. Ne visos susiformavusios baimės yra naudingos. Galima sakyti, kad didžioji dalis baimių trukdo žmogui gyventi pilnavertį gyvenimą, siekti aukštų tikslų.

Tiesiog imti ir daryti

Kai kurie sako, kad pirmiausia reikia gerai pagalvoti ir tik tuomet daryti. Daugeliu atvejų tai yra puikus patarimas, tačiau, jeigu galvojimas kelia baimę, geriau daryti negalvojant, o vėliau galima ir  pagalvoti. Reikia išsiugdyti įproti veikti nekreipiant dėmesio į baimę. Baimė yra natūrali reakciją į tuos dalykus, kurie yra neįprasti arba nauji. Įsivaizduokite žmogų, kuris niekada nedarys to, ką bijo daryti. Tai reiškia, kad jis nedarys nieko naujo, jis visiškai netobulės, jis liks tame pačiame lygyje, kuriame priėmė spendimą nedaryti to, ką bijo. Kuo ilgiau laukiate, tuo stipriau sukausto baimė, o kai tik pardedate veikti baimei vietos nebelieka, nes jums reikia galvoti apie patį procesą.

Logiškas situacijos įvertinimas

Galimas ir priešingas būdas. Jeigu kokioje nors situacijoje norite nugalėti baimę, pagalvokite, kas gali blogiausio nutikti, jeigu vis dėl to nuspręsite veikti. Dažnai jau vien pagalvojus, kas gali nutikti, žmogus supranta, kad tai nėra taip baisu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Taip pat pagalvokite, kas blogo atsitiks, jeigu nepadarysite to, ko bijote. Atsakymas dažniausiai bus nedžiuginantis, nes atsisakysite galimybės kažką turėti, pasiekti, kažkuo būti, o baisesnių dalykų už tai rasti sunku. Jeigu ir po šių pamąstymų vis dar yra baimė kažko nedaryti, tai gal iš tiesų blogiausias variantas, nusprendus veikti, pridarytų didelės žalos. Ir jeigu jūsų įvertinimas realus, o ne perdėtas, tuomet galbūt iš tikrųjų neverta to daryti.

Priimti sprendimą

Kai žmogus priima tvirtą sprendimą, kad jis padarys tai, ką nusprendė padaryti, baimė dingsta. Baimė yra abejonė daryti ar nedaryti. Priėmus sprendimą abejonių nebelieka, nes yra tik vienas kelias – eiti ir padaryti tai, ką nusprendėte. Kas vyksta, kai žmogus bijo? Jis nuolat savo vaizduotėje kuria neigiamus scenarijus. Tokios mintys sukelia neigiamas emocijas, o emocijos valdo žmogų. Tik tada, kai žmogus priima spendimą, jis koncentruojasi į teigiamus aspektus, jis žino, ką nori pasiekti ir tai jį motyvuoja. Priėmęs sprendimą žmogus pradeda įsivaizduoti, kaip pagerės jo gyvenimas, kai jis pasieks tikslą. Tokiu atveju baimei nebelieka vietos, nes baimė ir teigiamos emocijos yra nesuderinami.

Pasiruošimas

Kai kurie žingsniai žmogui iš tikrųjų gali būti per dideli ir baimė sukausto taip stipriai, kad jokios technikos nepadeda. Pavyzdžiui, nučiuožti nuo labai aukštos ir ekstremalios trasos, kai pirmą kartą stovite ant slidžių arba skaityti pranešimą prieš 100 žmonių auditoriją, kai niekada to nedarėte ir paniškai bijote kalbėti prieš auditoriją. Tuomet turbūt vienintelis kelias įveikti baimę yra pasiruošti šiems dideliems žingsniams žengiant mažais žingsniukais. Nučiuožti nuo didelio kalno tikrai gali būti baisu, bet jeigu pradėsite nuo lygių paviršių, vėliau nuo mažo kalniuko ir palaipsniui gerinsite įgūdžius, ryšitės čiuožti nuo vis didesnio kalno, tai po kurio laiko jis nebeatrodys toks baisus. Lygiai tokį pat principą galima naudoti ir su auditorija: auditorija be žmonių, vėliau nedidelė auditorija ir galiausiai didelė. Pasiruošimo techniką galima naudoti daugelyje situacijų ir ne visada tam reikia daug laiko, kai kuriose situacijose užtenka parepetuoti ir įsivaizduoti viską mintyse ir baimė iš karto sumažėja.

Baimė gali apsaugoti, bet taip pat gali pridaryti daug žalos. Pagalvokite, kiek daug pasaulyje neužkalbintų ir nepašokdintų merginų, su kuriomis galėjo išsirutulioti puikūs santykiai, kiek daug neįkurtų verslų, kurie galėjo šį pasaulį padaryti dar gražesnį, kiek negimusių išradimų, kurie galėjo palengvinti žmonių gyvenimą. Kiekvieną kartą bijodami gerai pagalvokite, ko atsisakote, ką prarandate ir ar tai verta daryti?