Kiekvienas žmogus turi gerų ir blogų įpročių, lemiančių darbo efektyvumą. Net ir nežinodami, kokie tai įpročiai, savo efektyvumą galite lengvai įvertinti, užtenka pažiūrėti kiek ir kokios apimties darbų per dieną nuveikiate. Vieni gali nuveikti daugiau, kiti mažiau ir tai priklauso ne tik nuo to, kaip gerai planuojame savo darbus. Kokios dar galimos efektyvumą mažinančios priežastys?

Per daug miego

Apgaudinėjate save, jei galvojate, kad ilgiau miegodami turėsite daugiau jėgų ir būsite darbingesni. Turbūt pastebėjote, kad norėdami kompensuoti miego trūkumą savaitgaliais tampate tingesni. Piktnaudžiaudamas miegu žmogus tampa dar mieguistesnis, motyvacija būna mažesnė ir vienintelis norimas dalykas yra dar daugiau miego. Kiekvieno žmogaus miego režimas yra skirtingas ir vieniems gali reikėti 8 valandų, kitiems 10, o tretiems visiškai pakanka ir 6 valandų, kad puikiai išsimiegotų. Todėl reikėtų stebėti savijautą: ar esate pilnas jėgų, motyvacijos ir pasirengęs dirbti. Jeigu ne, tuomet gali būti, kad miegate per ilgai. Per trumpai miegoti taip pat nereikėtų, nes jeigu atsisėdę į minkštesnę sofutę užsnūsite, produktyvumo tai nepridės.

Mažas judėjimas

Viena didžiausių šių laikų problemų yra judėjimo trūkumas. Dėl šios priežasties vis daugiau žmonių turi viršsvorio. Viršsvoris nėra vienintelė mažo judėjimo pasekmė. Judėjimo trūkumas silpnina kraujotaką, mažina organizmo aprūpinimą deguonimi. Kai smegenys gauna per mažai deguonies, atsiranda mieguistumas, tingumas. Net ir dirbdami sėdimą darbą turite palaikyti fizinę formą. Taip visada išliksite produktyviu.

Pašaliniai trukdžiai

Sparčiai tobulėjant ryšio priemonėms, žmogus tampa lengvai pasiekiamas visur ir visada. Skambučiai, žinutės, socialiniai tinklai, elektroniniai laiškai – jeigu į visus juos atsakinėsite iš karto, apie produktyvumą galite pamiršti. Reikia išmokti nekreipti į juos dėmesio ir dirbti toliau savo numatytus darbus, nes atsitraukus sugrįžti bus sunkiau. Visa tai galioja ir žvilgtelėjimui į televizorių, betiksliam landžiojimui po internetą ar šaldytuvą.

Pradėtų darbų metimas

Nuveikti darbai yra tie darbai, kurie yra baigti. Dažnai pasitaiko taip, kad žmogus kantriai dirba prie kokio nors svarbaus sumanymo, tačiau susidūręs su sunkumais jį meta. Tokiu būdu darbas taip ir lieka nebaigtas, rezultato nėra, o laiko sugaišta daug. Todėl reikia prisiminti vieną iš svarbiausių taisyklių: svarbu ne tai, ką darote, o tai, ką užbaigiate. Natūralu, kad ne visi darbai pasiekia finišą, tačiau jeigu jūsų gyvenime tokių darbų yra dauguma arba daugiau negu norėtųsi, tuomet yra dvi išeitys: kelti realistiškesnius tikslus arba tiems, kurie tikrai siekia maksimumo, dirbti su savo įsitikinimais ir motyvacija.

Perfekcionizmas

Kiekvienas žmogus turi didesnį ar mažesnį potraukį ką nors daryti kiek įmanoma geriau. Tai nėra blogai, tačiau kaip ir daugeliu atveju galioja taisyklė „Kas per daug, tas nesveika“. Kiekvienoje veikloje yra atitinkama riba, kuomet norint geresnio rezultato, reikia sugaišti daug daugiau laiko ir didelė tikimybė, kad šio rezultato niekas nepastebės. Todėl reikia žinoti, kur verta stengtis ir siekti maksimalaus rezultato, o kur – ne. Jeigu tai sportiniai pasiekimai ar kiti darbai, kuriuose kokybė atneš reikiamą rezultatą, tuomet tai daryti verta, tačiau daugelyje kitų darbų ar veiklų to daryti neverta.

Keli darbai vienu metu

Galime rasti žmonių, kurie gali sėkmingai nemažindami produktyvumo daryti kelis darbus vienu metu. Tačiau dauguma to nesugeba, o bandydami daro daug klaidų ir stipriai mažina efektyvumą. Norint to išvengti, reikia arba išlavinti tinkamus gebėjimus, kurie padės nemažinant efektyvumo dirbti kelis darbus, arba dirbti vieną darbą vienu metu.

Nesinaudojimas tuo, kas žinoma aplinkiniams

Gyvename tokiu laiku, kai dauguma dalykų jau yra išrasti ir iš naujo jų atradinėti nereikia. Kūrybingumas niekam netrukdo, tačiau reikia žinoti, kada ir kur jį naudoti. Jeigu kalbame apie efektyvumą, tuomet daug efektyviau yra naudoti tai, kas jau yra išrasta ir puikiai veikia bei kartais įsiklausyti į aplinkinių patarimus.