Ar kada susimąstėte, kuo skiriasi daug gyvenime pasiekę žmonės nuo tų, kurie nepasiekė nieko? Kai kurie pasakys, kad vieniems sėkmė šypsojosi labiau nei kitiems. Galbūt vieni buvo labiau motyvuoti negu kiti, turėjo daugiau pinigų, galimybių. Manau ir jums jau kilo viena kita mintis, kuo skiriasi šios visiškai skirtingos žmonių grupės.

Aš manau, kad pagrindinė priežastis ir pagrindinis skirtumas tarp šių grupių – tai tikslo neturėjimas. Juk jeigu nežinai, kur nori nukeliauti, tuomet ir klaidžiosi gyvenime ir jis arba niekur nenuneš, arba nuneš nežinia kur ir tas vaizdas ne visada gali patikti. Gali turėti visas galimybes, resursus, tačiau jeigu jų nenukreipsi, jie jokios naudos neatneš.

Kodėl žmonės neturi tikslų?

Viena iš priežasčių yra nesupratimas, kam ir kodėl reikia nusistatyti tikslą. Žmonės įpratę, kad namuose, mokykloje, darbe jiems yra duodami nurodymai kaip elgtis ir ką daryti ir jie net nesusimąsto ar tai jiems naudinga. Bet kuriuo atveju tikslo yra siekiama, tik klausimas, kieno: jūsų ar jūsų vadovo? Tai nereiškia, kad samdomą darbą yra dirbti blogai, tačiau jūs turite žinoti, kokį vaidmenį šis darbas atlieka kelyje į jūsų tikslą. Gal tai trūkstamų žinių ir patirties įgijimas, o gal norėjimas užaugti šioje kompanijoje ir tapti pilnaverčiu jos partneriu. Koks bebūtų jūsų pasirinkimas, turite matyti savo tikslą ir naudą.

Kita galima priežastis, kodėl žmonės neturi tikslo  – nemokėjimas užsibrėžti ir siekti tikslo. Daugelis net nesupranta, kuo skiriasi tikslas nuo svajonės. Viena yra norėti kažko ir visiškai kita turėti aiškų planą, kaip tai pasiekti. Tai labai svarbi kiekvieno lyderio savybė, kurios šiandien galima išmokti lengviau negu kada nors anksčiau, nes informacijos ir kursų šia tema labai daug. Mokykitės.

Užsibrėžiant tikslą visada yra rizika, kad jo nepasieksite ir tai labai daug ką sustabdo. Vien tik baimė, kad tikslas gali būti nepasiektas stabdo net nuo tikslo užsibrėžimo. Tačiau šioje vietoje reikia įjungti šiek tiek logikos. Jeigu tikslas užsibrėžiamas, tikimybė, kad jis bus pasiektas yra didesnė negu tuo atveju, kai jo neužsibrėžiate. Jeigu taip stipriai bijote, kad nepasieksite tikslo, užsibrėžkite, siekite, bet niekam arba bent jau tiems, kas gali jūsų nepalaikyti, apie jį nepasakokite. Ir žinokite, kad neužsibrėžę tikslo nuo jo tik tolstate.

Žema savivertė – dar vienas trukdis užsibrėžiant tikslą. Yra žmonių, kurie dar net nepabandę siekti tikslo, save nuteikia neigiamai, kad jie to neverti, jie to negali, tai ne jų jėgoms. Bet tai yra tik jų sukurta iliuzija. Juk tiek daug istorijų, kaip žmonės savo pastangomis pasiekė įvairiausius didelio masto tikslus, o gerai paieškoję, tokių žmonių rasite ir savo aplinkoje. Tai pats geriausias įrodymas, kad jūsų galvoje kalba menka savivertė su kuria reikia dirbti. Patikėkite savimi ir bent pabandykite ir geriau ne vieną kartą.

Na ir vienas didžiausių žmogaus stabdžių yra jo tinginystė. Žmogus labai greitai pripranta prie tingaus gyvenimo ritmo: vonia, darbas, televizorius, lova, savaitgaliais paįvairinimui išvykimas į gamtą, o kartais ir dar daugiau televizoriaus. Tokiam žmogui kartais sunku būna ir valgyti pasigaminti, nors ir labai nori, ką jau kalbėti apie tikslus. Iš gilios tinginystės būsenos ne visada pajėgiame išsikapstyti patys. Tokiu atveju turite susiimti ir bent jau paprašyti, kad kas nors jums padėtų pajudėti iš duobės.

Jeigu jums svarbu, kur norite atsidurti, privalote įveikti visus barjerus ir nusistatyti kryptį. Tai padės atskleisti visą jūsų potencialą, padarys gyvenimą spalvingesnį ir dinamiškesnį, išvaduos iš rutinos ir leis pajausti, kad gyvenate. Tikslas duoda prasmę gyvenimui. Todėl palinkėsiu atrasti gyvenimo prasmę.