Ar gi ne visi norėtume atsikratyti tinginystės?  Juk per ją – vienos bėdos. Tačiau neskubėkite teisti – jeigu iš tinginystės nebūtų jokios naudos, ji iš vis neegzistuotų. Žmogus niekada nedaro to, kas jam nenaudinga. Kartais gali atrodyti, kad aukojamės, darome tai, kas mums neatneša jokios naudos,  tačiau gerai paieškojus paaiškės, kad visame, ką darome, siekiame sau naudos. Lygiai tas pats yra ir su tinginyste.

Užduokite sau klausimą: „Jeigu atsisakysiu tinginystės, kas blogo gali nutikti?“. Jeigu į šį klausimą atsakėte, kad nieko blogo neatsitiks, pasistenkite įsigilinti ir visgi rasti, kas gali atsitikti. Dažniausiai pasitaikantys atsakymai: „Aš prarasiu gyvenimo džiaugsmą“, „Aš neišlaikysiu tokio krūvio“, „Man bus nemalonu dirbti sunkų darbą“, „Aš nesugebėsiu padaryti darbo tinkamai ir kris mano savivertė“, „Gali nepavykti įgyvendinti to, ko aš noriu“, „Galiu susigadinti reputaciją“, „Mane gali pradėti kritikuoti“ ir t. t. Šie atsakymai padeda suprasti, kad tinginystė neišvengiama, nes ji tarnauja kaip apsaugos priemonė nuo pergyvenimų, kurių žmogus nebenori patirti. Tinginystė padeda apsisaugoti nuo neigiamų jausmų: baimės, gėdos, pykčio, susierzinimo ir t. t.

Kaip veikia žmogaus smegenys?

Viena iš naudingų žmogaus smegenų funkcijų – gebėjimas įsiminti teigiamą ir neigiamą gyvenimišką patirtį. Neigiami atsiminimai saugomi tam, kad ateityje smegenys laiku duotų signalą kažko nedaryti. Dažniausiai signalas pasireiškia baimės pavidalu. Tuo metu, kai žmogus nusprendžia nedaryti jam galimai pavojingo veiksmo, smegenys jį apdovanoja atsipalaidavimo pojūčiu, kuris dar labiau įtvirtina tokį veikimo modelį. Tai yra natūrali mąstymo savybė, kuri reikalinga tam, kad žmogus galėtų išgyventi. Todėl norėdamas išvengti galimų neigiamų pasekmių, žmogus pasirenka tingėti arba atidėti savo darbus. Sąmoningai priešintis šiai mąstymo funkcijai gana sunku. Daug lengviau įgyti naujos patirties, kuri nebeįjungs apsauginių baimės signalų, kai jie nereikalingi ir trukdo būti produktyviu.

Šios patirties galima įgyti atliekant eksperimentą.  Užsirašinėkite prognozes arba mintis, kylančias prieš pradedant darbus, kuriuos norėtumėte atidėti. Vėliau veiklos metu arba baigę darbą , užsirašykite mintys ir jausmus, lydėjusius jus darbo metu. Šioje vietoje turėtumėte pastebėti, kad prognozės yra labai netikslios ir daug baisesnės už realybę. Smegenys nesugeba teisingai prognozuoti. Todėl baimes labai naudinga patikrinti praktikoje. Darykite tai, ko bijote, analizuokite savo savijautą ir palyginkite tai su savo prognozėmis. Laikui bėgant kaupsis patirtis ir pastebėsite, kad prognozėmis neverta pasitikėti.

Supratę, kad savo prognozėmis neverta pasitikėti, jau daug lengviau žengsite prie darbų ir atidėliosite rečiau. Norėdami dar labiau palengvinti užduotį, visą tai paremkite teigiamomis mintimis. Bijodamas žmogus galvoja tik apie blogiausius scenarijus ir visiškai pamiršta apie teigiamą aspektą ir galimą naudą. Visada reikia pagalvoti, ką gausite, pasieksite, turėsite, jausite. Net ir nesėkmės atveju galima rasti teigiamą aspektą: juk kiekviena nesėkmė – tai patirtis, su kiekviena nesėkme žmogus tampa stipresnis, gauna progą pasimokyti ir kitą kartą nebekartoti šios klaidos, ieškoti naujų būdų.

Baimė – reikalinga emocija, ji gali žmogų apsaugoti nuo pražūtingų situacijų ir išsaugoti jam gyvybę, tačiau taip pat ji gali sustabdyti žmogaus tobulėjimą, paversti jį tinginiu ir sunaikinti  visą jo potencialą. Supraskite, kada baimė jums naudinga, o kada ne. Įgykite kuo daugiau patirties, kuri patvirtintų, kad bijoti neverta ir drąsiai veikite. Atidėdami ir bėgdami nieko nelaimėsite  – juk ir patys tai puikiai suprantate.