Svarbių darbų vilkinimas yra viena iš priežasčių, kodėl žmogaus pasiekimai taip ir lieka vidutiniame lygyje. Vietoje to, kad užsiimtų prioritetiniais darbais, pavyzdžiui diplominio ar metinės ataskaitos rašymu, numatytų tikslų siekimu, daugelis užsiima smulkia antraeile veikla: tvarkosi kambarius, dėlioja indus pagal lėkščių dydį, valgo, nors yra sotūs, skaito ir t. t. Kitaip tariant, užsiima ta veikla, kuri gali palaukti. Tokiu atveju žmonės turi pasiteisinimą, juk jie nesėdėjo be darbo ir veiklos. Jie buvo užimti visą dieną ir galiausiai dienos pabaigoje svarbiausi darbai vis tiek lieka neatlikti. Gerai, jeigu prioritetiniams darbams atlikti numatytas  griežtas galutinis terminas – tokiu atveju žmogus sėdi per naktis, pervargsta, bet padaro, ką reikia. Tačiau juk ne visi prioritetiniai darbai turi griežtą galutinį terminą.

Galbūt net ir dabar šį straipsnį skaitote todėl, kad jums sunku užsiimti tuo, kuo turite užsiimti. Kodėl žmogus daro antraeilius dalykus vietoje to, kad darytų prioritetinius? Pagrindinė priežastis – motyvacijos trūkumas ir nesupratimas, kodėl būtent dabar reikia užsiimti reikiama veikla. Kita ne mažiau svarbi priežastis – ryžto trūkumas, nenoras priimti sprendimo ir atsakomybės vengimas. Nežinojimas, ką daryti. Kai kuriais atvejais gali būti ir nesėkmės bijojimas bei nepasitikėjimas savo jėgomis. Na ir paskutinė, bet tikrai dažnai pasitaikanti priežastis – perfekcionizmas.

Kaip kovoti su vilkinimu?

Pirmoji taisyklė – aiškiai nusistatyti prioritetus ir suprasti, kodėl jie prioritetiniai, kokia naudą jie atneš į jūsų gyvenimą ir kokią žalą patirsite, jei šių darbų neatliksite. Visa tai užsirašykite, vėliau įsivaizduokite, pasistenkite į procesą įdėti kuo daugiau emocijų. Emocijos sukuria būseną, sukuria norą veikti ir tai gali padėti jums pajudėti iš stagnacijos taško.

Kita taisyklė – (su)žinokite nuo ko galite pradėti. Pradžia dažniausiai būna sunkiausia, todėl jai reikia skirti pakankamai dėmesio, ypač jeigu nežinote, kokia ta pradžia. Pirmieji žingsniai turi būti kuo aiškesni, kad iš karto imtumėtės veiksmų, o ne sėdėtumėte ir galvotumėte, kaip ką padaryti. Jeigu nežinote, kokius veiksmus atlikti ar žingsnį žengti, net ir pradėję veikti pamatysite, kad niekas neišeina ir vėl peršoksite prie kitos veiklos. Išskirkite mažą žingsnį, užduotį, nuo kurios galite pradėti.

Taip pat galite naudoti vieną mažą apgaulę. Skirkite prioritetinei veiklai 15 minučių. Tai atrodo labai nedaug ir tiek tikrai galite skirti. Pamatysite, kad įsivažiavus į veiklą, ją tęsti bus daug lengviau, didelė tikimybė, kad praėjus 15 minučių dirbamo darbo nenumesite į šalį.   Kartais veikla atrodo daug sunkesnė, nei yra iš tikrųjų, todėl ši maža 15 minučių apgaulė padės peržengti barjerą.

Visada siekti geriausio yra labai gera savybė, tačiau ne kiekvienas žino, kaip šią savybę naudoti tinkamai. Žodis „perfekcionizmas“ gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą reikšmę. Žmonės, kurie vilkina prioritetinius darbus dažnai pasiteisina, kad nenori daryti blogai, nori iš karto sugalvoti ir padaryti idealiai. Noras gal ir geras, tik klausimas, ar jis yra įgyvendinamas. Pagalvokite, kaip nemokančiam vaikščioti kūdikiui iš karto pradėti greitai ir gražiai bėgioti? Tai neįmanoma. Jis stosis, kris, vėl stosis ir vėl kris, kol galiausiai supras, kaip tai padaryti tinkamai ir gerai. Lygiai tas pats galioja visose kitose srityse – jeigu sėdėsite, kursite planus, savo galvoje juos vis tobulinsite, tai niekada nepradėsite veikti, nes tobulumui ribų nėra. Todėl daug geresnis perfekcionizmo variantas – pradėti, padaryti ir vėliau bandyti tai tobulinti ir siekti geriausio rezultato.

Tai, kuo žmogus užsiima didžiąją laiko dalį, lemia jo rezultatus, vertę, gyvenimo kokybę. Pažiūrėkite į save, į savo veiklą ir apsvarstykite, ar tai, kuo dabar užsiimate, tikrai yra tai, ką jūs norite šiuo metu veikti.