Religija visada buvo ir vis dar yra didelis ginčo objektas. Vieną pusę atstovauja prieš religiją nusistatę ateistai, kitą – neabejojantys tikintieji. Čia visada sunku rasti objektyvumą ir sutarimą. Kodėl gi tokia didelė praraja tarp skirtingų žmonių įsitikinimų?

Religijos gynėjai, tikintys žmonės, mano, kad tikėjimas – absoliutus gėris ir kelias į išgelbėjimą. Priešininkai negali susitaikyti su apribojimais, prieštaravimais. Kiekviena pusė pasirenka geriausias arba blogiausias religijos puses ir jas gina. Žmonės turi savybę daiktams ir reiškiniams suteikti arba juodą arba baltą atspalvį, jiems sunku galvoje suderinti priešingas puses. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dauguma dalykų gyvenime nėra geri arba blogi, religija taip pat.

Religijos nauda

Nors religinės tiesos kelia abejonių, pati religija atlieka atitinkamą naudingą vaidmenį asmenybės ugdyme.

Visos pasaulinės religijos, mano požiūriu, duoda teisingą vertybių sistemą. Juk iš tiesų, gyvenimo prasmė yra ne tik malonumų ir materialių turtų vaikymesi. Aistra ir norai turi būti kontroliuojami, meilė, gėris, supratimas – tai tikrosios vertybės, kurios gerina gyvenimo kokybę, o pavydas, pyktis, pasipūtimas yra savybės, kurios daro žalą žmogui ir jo aplinkai.

Dvasiniai religijos principai disciplinuoja. Religija nurodo turėti saiką valgant, užsiiminėjant seksu, vartojant alkoholį, laikantis pasninko. Ji moko stebėti save ir savo emocijas, valdyti jas, jeigu jos susijusios su draudžiamais dalykais. Tokia disciplina formuoja tvirtą charakterį, stipria savikontrolę.

Religijos turi įvairias atsipalaidavimo technikas, tokias kaip malda, meditacija. Šios technikos nuramina protą, leidžia pailsėti nuo problemų. Reguliariai naudojantis technikomis stiprėja nervų sistema ir žmogus tampa stabilesnis, ramesnis.

Religijos žala

Labiausiai išplitusios pasaulinės religijos yra autoritarinės, reikalauja neabejojant priimti jų tiesas. Žmonėms bandoma įteigti, kad reikia daryti taip, kaip kažkur pasakyta arba parašyta, tai laikoma dogma ir nelaukiami klausimai, kodėl taip reikia daryti. Toks tiesų primetinėjimas, stabdo kritinį mąstymą, nes nesuteikia galimybės savarankiškai jas vertinti. Tai stipriai stabdo žmogaus vystymąsi, o ypač vaikų, nes tuo metu, kai vaiko smegenys turi rinkti visą informaciją apie jį supantį pasaulį ir formuoti savo požiūrį į jį, jam yra bandomos įteigti neginčijamos tiesos.

Religijoje yra labai daug prieštaravimų ir tam, kad išsaugotų gera įvaizdį, jai dažnai tenka apeiti logiką. Viso religinio mokymo neįmanoma suprasti logiškai, nes logikos ten ir nėra, dėl ko stipriai gilinantis į religiją dingsta sugebėjimas nuosekliai, logiškai mąstyti ir analizuoti. Religija atitolusi nuo mokslo, tai pat dažnai ignoruoja grožinę literatūrą, nes ten yra „blogų“ dalykų.

Religiniuose mokymuose dažnai  sutinkami faktai prieštaraujantys mokslui ir įrodytiems faktams. O patys mokymai reikalauja priimti visus tuo faktus ir jais tikėti. Sutinkama daug stebuklų, kurių sveiku protu paaiškinti neįmanoma. Kas dar kartą labai iškreipia mąstymą ir stabdo žmogaus tobulėjimą.

Daugumos religijų pagrindas yra tikėjimas, neabejojimas tiesomis. Tai daro žmogų labai paklusnų ir pasiruošusį sekti paskui bet kokį autoritetą. Tokia religinė įtaka kai kuriems žmonėms stipriai apriboja laisvę, valią ir savarankiškumą.

Religijų motyvacijos pagrindas yra pagrįstas gąsdinimu. O baimė nėra pats geriausias asmenybės ugdymo stimulas, kai veiksmų imamasi ne dėl vidinių priežasčių, noro ir susidomėjimo ugdymo procesu, o dėl baimės, kad kažkas nutiks.

Apžvelgti tikrai ne visi pliusai ir minusai, gilinantis galima jų rasti ir daugiau. Stengiausi kiek įmanoma trumpiau ir objektyviau apžvelgti religinius niuansus nesistengdamas, apginti nei vienos pusės. Taigi kokia galime padaryti išvadą? Išvada: religijoje tikrai galima rasti ir naudingų ir žalingų dalykų. Religija daugelyje sričių rodo savo neišbaigtumą kaip etinė ir pasaulėžiūros sistema. Ar reikėtų žmogui sekti religines tiesas? Mano nuomone, ne. Tai tikrai nepadeda, o dažnai ir trukdo saviugdai.

Nesakau, kad nereikia tikėti Dievo egzistavimu, paprasčiausiai nereikėtų nesusimąstant priimti viską, kas apie jį sakoma. Jeigu jis ir yra, mes kol kas neturime jokios patikimos informacijos apie jį ir tai nėra priežastis tikėti mitų rinkiniais.

Tačiau jeigu atsisakome religijos, tai nereiškia, kad turime neigti viską, kas joje yra. Negalime ginčytis – religiniuose veikaluose yra daug išminties, kurią paprasčiausiai reikia atrinkti, patikrinti, paaiškinti, išanalizuoti ir tuomet naudoti.