Kiekvienas svajoja tapti turtingu, tačiau statistika rodo, kad tik labai maža dalis žmonių įgyvendina šią svajonę. Kas nutinka tai daugumai, kad jų svajonė neišsipildo? Norint atsakyti į klausimą, kodėl taip nutinka, verta pagalvoti apie tai, kaip žmogus elgiasi, ką jis daro, daugiau dėmesio skiriant pasikartojantiems veiksmams, nes jie turi daug didesnę reikšmę negu pavieniai poelgiai. O pasikartojančius veiksmus geriausiai atskleidžia žmogaus įpročiai. Todėl šiame straipsnyje panagrinėsiu neturtingų žmonių įpročius.

Pirmasis įprotis – neturtingi žmonės išleidžia visus pinigus, kuriuos turi arba dar daugiau. Ir turtingi ir vargšai dirba už pinigus. Tačiau neturtingi nesupranta, kad turtingu žmogų daro ne tik tai, kiek jis uždirba, bet ir tai, kiek sutaupo ir kiek padidina sutaupytą kapitalą. Didžioji dalis žmonių išleidžia viską, ką uždirba. Jeigu ir taupo pinigus, tai tik brangesniam pirkiniui, bet jokiu būdu ne investavimui. Dar blogesnis variantas, kai jie išleidžia tai, ko dar net neuždirbo, tai yra ima kreditą arba perka ką nors išsimokėtinai.

Kitas įprotis – neturtingi žmonės nukreipia dėmesį į išgyvenimą. Jie dažniausiai atsisako daugelio savo poreikių ir galiausiai prie to pripranta. Dauguma neturtingų žmonių neieškoti būdų kaip padidinti savo pajamas iki tokio lygio, kad užtektų patenkinti visus poreikius. Jie mieliau atsisako prabangos prekių, apriboja savo laisvalaikį, taupo net sveikatos sąskaita.

Trečias įprotis – laukti finansinio stebuklo. Todėl daugumai patinka azartiniai lošimai, įvairios loterijos ir kiti abejotini projektai, žadantys pasakiškas pajamas be didelio kapitalo įdėjimo ir pastangų. Tikėtis, kad pinigai nukris iš dangaus nėra geriausias pasirinkimas, nes tikimybė, kad tai įvyks yra labai maža. Vieninteliai kas tikrai iš to uždirba – tai kazino, loterijos arba projektų organizatoriai bei lošimo profesionalai, kurie skyrė daug laiko ir pastangų, kad išmoktų gauti pastovias pajamas iš lošimo. Kol neturtingieji laukia, kol jiems pasiseks, turtingi dirba ir patys kuria savo sėkmę.

Ketvirtas įprotis – neturtingi visa randa priežasčių ir pasiteisinimų nesiimti veiksmų. Jie nesupranta, kad kuo daugiau save tolins nuo veiksmų, tuo finansinė padėtis bus blogesnė. Tokie žmonės kaltina aplinkinius ir susiklosčiusias aplinkybes dėl savo finansinės padėties. Tačiau tai nepadeda priartėti prie jos, atvirkščiai – tai tolina. Ieškoti reikia ne kliūčių, o problemų sprendimų, išeičių bei būdų, kaip pasiekti tai, ko trokštama.

Penktas įprotis – neturtingi žmonės nemąsto apie būdus, kaip uždirbti pinigus. Jie neturi idėjų, kurias įgyvendinus galima uždirbti pinigus, jie net neskiria laiko tokių idėjų generavimui. Dauguma neturtingų nežino arba nepastebi, kaip iš turimų žinių, hobio, priemonių, savybių, žmonių poreikių galima padaryti produktą, paslaugą, už kurią kiti būtų pasiruošę mokėti pinigus.