Tikriausiai jums teko pagauti save mąstant, kad šiuo metu gyvenate ne geriausius savo laikus, bet greitu laikus viskas pasikeis, pasidarys geriau, daugiau džiaugsitės, įvyks kas nors ypatingo, ir pagaliau pradėsite iš tikrųjų gyventi. Galėsite sau leisti viską ką panorėsite, tačiau kol kas dar ne laikas, reikia palaukti. Prasidės atostogos, rasite naują darbą, tuomet viskas ir prasidės. Su tokia gyvenimiška filosofija žmogus nesijaučia laimingas dabartyje. Jis ruošiasi ateičiai, laukia jos, nes tik tada galės džiaugtis gyvenimu, kuris, tuo tarpu, iš lėto praeina pro šalį.

Kad gyvenate ne šia diena, o tik ruošiatės gyventi ateityje, rodo tokios mintys ir veiksmai:

  • galvoti apie ateitį, kaip apie pagrindinę gyvenimo dalį, gyvenimo dalinimas į laukimo periodą ir apdovanojimo periodą;
  • žiūrėjimas į dabartinį gyvenimo etapą kaip antraeilį, pasiruošimas tikram gyvenimui;
  • aukojimasis dėl ateities. Atsisakymas poilsio, miego, malonumų dėl pinigų, darbo. Arba, tiksliau, aukotis dėl pinigų už kuriuos nusipirksite sau poilsį, linksmybes ir įdomią veiklą;
  • vengimas mąstyti apie gyvenimo prasmę, savirealizaciją arba perdėtas pasinėrimas į apmąstymus, kurie neparemti jokiais veiksmais;
  • polinkis į savęs guodimą: „Reikia pakentėti dėl geresnės ateities“, „Sunkumai dabar dėl malonumo ateityje“;
  • bendraujate su tais, kurie jums nepatinka, dirbate ne tai, ką norėtumėte, vis ruošiatės tai pakeisti, bet jums nuolat kas nors trukdo.

Pasitaiko ir priešingas variantas, yra žmonių, kurie nuolat gyvena praeityje: prisimena, gailisi nerealizuotų galimybių, mėgsta mąstyti, „kas būtų, jeigu būčiau…“. Bet juk praeities nesugrąžinsi. Iš to, kas įvyko galima tik padaryti išvadas ir nekartoti tų pačių klaidų, eiti toliau.

Praeities jau nėra, ateities dar nėra. Yra tik dabartis. Reikia gyventi čia ir dabar ir mėgautis tuo, ką turi. Daugeliui žinomas ir tikrai ne karta girdėtas šis teiginys. Tačiau mažai kas jį įgyvendina savo gyvenime. Neužtenka žinoti, daugelis vaikšto į seminarus, skaito protingas knygas, tačiau dažniausai tai ir lieka tik gražiomis mintimis ir į jokius veiksmus nepavirsta.

Kaip išmokti gyventi čia ir dabar?

Daugelis įpratę gyventi automatiniu režimu. O norint gyventi čia ir dabar, reikėtų daryti visiškai atvirkščiai: suvokti tai, ką darai, jausti kiekvieną akimirką, būti čia ir dabar, kad jokios pašalinės mintys netrukdytų. Skamba labai paprastai, reikia daryti netgi daug mažiau, negu paprastai esame įpratę.  Tačiau nėra taip paprasta, kaip atrodo, bet tai pasiekus, mintys būna neužimtos ir galime daug geriau pajusti tai ką darome.

Galite paeksperimentuoti ir pamatysite, kaip greitai dėmesys nukryps nuo tos veiklos, kuria užsiimate. Susikoncentravimas, mokėjimas visiškai įsilieti į procesą yra labai panašus į meditaciją.

Kai kurie užduoda klausimą: „Kam paprastam žmogui tai reikalinga?“. Tai reikalinga tam, kad gyventume ir jaustume viską, ką darome, visas spalvas, kvapus, džiaugsmą ir pasitenkinimą gyvenimu.

Pradėti galima nuo paprastų dalykų. Tikriausiai turite greito valgymo priešais televizorių ar kompiuterį patirties? Dažniausiai tai vyksta taip: maistas iš lėkštės išgaruoja pats, jūs nepastebite kur jis ir kada dingo, ką jau kalbėti apie skonio pajautimą. Net jeigu tai ne televizorius ar kompiuteris, vis tiek dažniausiai mintys skraido kažkur kitur, mąstote apie praėjusią dieną, apie ateinančius planus, bet tik ne apie maistą. Pabandykite susikoncentruoti tik ties valgymu, pajauskite skonį, gerai sukramtykite kiekvieną kąsnį. Nelyginkite su tuo, ką valgėte vakar ar prieš savaitę, paprasčiausiai jauskite.

Galite pabandyti pasivaikščioti po mišką. Principas tas pats. Pamirškite visas pašalines mintis. Pajauskite švelnų vėjelį, šilumą, šaltį, įvairius miško kvapus, įsiklausykite į paukščių čiulbėjimą, lapų šnarėjimą, pastebėkite skraidančius drugelius. Tapkite stebėtoju. Pradžioje bus sunku, dėmesys vis nukryps, tačiau su laiku bus vis lengviau.

Kartais labai paprasti dalykai gali būti labai malonūs, jeigu tik išmoksime jais džiaugtis. Planuoti ir siekti reikia, tačiau nereikia gyventi ateitimi ar praeitimi. Išmokę būti čia ir dabar, pradėsite daryti tik tai, kas jums patinka arba pradės patikti tai, ką darote. Juk ateityje mes gauname tai, ką darome šiandien. Nebūtina taip gyventi visada, nes šiais laikais gyvenimo tempas yra greitas ir ne visada tai įmanoma padaryti, tačiau stengtis verta, kad gyvenimas nepraeitų pro šalį.