Vieni muzikos klausosi nuolat, kiti rečiau. Dažniausiai muzikos klausomasi  dėl patinkančios melodijos, žodžių, sukeliamų asociacijų, emocijų. Muzika padeda atstatyti ramybę po sukrėtimų, lengviau susikaupti darbui, pakelia nuotaiką, atpalaiduoja, motyvuoja, suteikia energijos. Tačiau tai tik pastebimoji muzikos pusė. Muzika žmogaus organizmą bei mąstymą veikia daug stipriau. Tai patvirtino daugkartiniai tyrimai ir eksperimentai.

Niekam ne paslaptis, kad žmogaus organizmas didžiąja dalimi sudarytas iš vandens. O vanduo turi savybę įsiminti muzikos vibracijas. Tai užšaldyto vandens nuotraukomis įrodė japonų mokslininkas Masaru Emoto. Kiekvienas muzikos stilius daro skirtingą įtaką vandens struktūrai. Klasikine ir ramia muzika paveiktas vanduo turėjo gražią ir tvarkingą šešiakampę struktūrą. Visiškai atvirkščiai – garsi, agresyvi, staigi muzika destruktūrizavo vandenį. Dažnai vanduo perimdavo ne tik muzikos bet ir žodžių reikšmę. Todėl įsivaizduokite, kas darosi su žmogaus organizmu, kai šis klausosi roko, metalo, repo, techno bei kitos agresyvios muzikos.

Žmogus skleidžia daugelį įvairiausių dažnių: smegenys skleidžia bangas priklausomai nuo būsenos, širdies plakimas bei kvėpavimas turi savo dažnius, net ir ląstelės vibruoja atitinkamu dažniu. Muzika gali keisti įvairius žmogaus dažnius taip darydama jam įtaką. Raminantys muzikos ritmai, kurie siekia apie 60 dūžių per minutę, gali žmogaus smegenų dažnį paslinkti iš beta i alfa, taip pagerindami savijautą ir dėmesingumą. Taip veikia baroko bei klasikinė muzika. Klausantis tokios muzikos namie arba darbe galima sukurti balansą tarp logiškai mąstančio kairiojo ir intuityvesnio dešinojo smegenų pusrutulių. Muzika taip pat gali veikti ir kvėpavimą. Jeigu žmogus yra ramios būsenos, jo kvėpavimo ritmas siekia nuo 25 iki 35 įkvėpimų per minutę. Gilesnis ir lėtesnis kvėpavimo ritmas yra laikomas optimaliu, tokiu atveju žmogus būna ramesnis, lengviau kontroliuoja emocijas, jo metabolizmas ir mąstymas pagerėja. Klausantis ramesnės ir lėtesnės muzikos galima sulėtinti kvėpavimą. Ne mažiau muzika veikia iš širdies ritmą. Jį galima reguliuoti keičiant muzikos greitį ir garsą.

Šiandien didžiausią auditoriją surenkanti muzika yra pop muzika. Turbūt kiekvienam yra tekę susidurti su hipnotizuojančiu jos poveikiu. Išgirdus pažįstamą dainą norisi niūniuoti, dainuoti, judėti. Šiuolaikinė populiarioji muzika dažniausiai būna sudaryta iš nereikšmingų, kartais net kvailų frazių, kurios yra lydimos pasikartojančiu ritmu. Pop muzikoje sutinkamas ritmas žmogui sukelia atitinkamą transo būseną. O transo būsenoje labai lengvai dainos žodžiai įrašomi į pasąmonę. Pastebimas, kad net kurį laiką po pop muzikos klausymosi žmogus lengviau pasiduoda kontrolei. Tyrimai rodo, kad po valandos tokios muzikos klausymosi žmogus kvailėja, blogėja jo atmintis ir dėmesingumas, nes sumažėja aktyvių taškų smegenyse. Aišku, pastebimus ilgalaikius pokyčius pop muzika gali padaryti tik jeigu jos klausomasi nuolat ir ilgą laiką. Tokia muzika turi ir teigiamą poveiki. Pirmiausia ji veikia kaip stresą mažinanti ir nuotaiką gerinanti priemonė.

Kaip viena iš labiausiai kenkiančių laikoma roko ir metalo stiliaus muzika. Tokia muzika išsiskiria savo ritmika, kuri lengvai keičia žmogaus pulsą, kvėpavimo dažnį ir net cukraus kiekį kraujyje. Visa tai sukelia nervinį susijaudinimą. Taip pat ji sukelia stresą, į kurį atsakydamas organizmas pradeda gaminti daugiau laimės hormonų. Tai gali sukelti lengvą apsvaigimą. Gali išsiugdyti net priklausomybė. Mažais kiekiais ir protingai klausanti rokas bei metalas gali suteikti energijos.

Klasikinė muzika laikoma viena iš naudingiausių muzikos rūšių ir nusileidžia tik liaudies ir dvasinei muzikai. Ji dažnai naudojama gydimo tikslais. Taip pat pastebima, kad klausantis klasikinės muzikos lengviau susikaupti, intensyvėja smegenų veikla, gerėja atmintis, matematiniai gebėjimai. Tačiau tai vėl tęsiasi tik kurį laiką po klasikinių kūrinių klausymo.

Tyrimų apie įvairaus stiliaus muzikos poveikį yra padaryta labai daug. Tačiau daugelis jų prieštarauja vieni kitiems. Ir tai labai apsunkina supratimą apie pačią muziką. Gali būti, kad taip yra, nes kažkam tai yra naudinga. O gal todėl, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas. Skiriasi jo charakteris, būsena, patirtis, net ir skleidžiamos vibracijos. Todėl kiekvienam patinka skirtingas muzikos stilius. Tačiau yra dalykų, kuriuos galime pastebėti. Pirmiausia, tai kaip kūnas reaguoja į muziką. Muzika gali įtempti kūną arba atpalaiduoti, pagreitinti širdies ritmą arba sulėtinti, tą patį gali padaryti ir su kvėpavimu. Reikia šiuos dalykus jausti ir stebėti, nes žmogaus organizmui geriausia, kai jis yra ramioje atsipalaidavusioje būsenoje. Kitas dalykas yra dainų tekstai, į kuriuos galime pasigilinti ir pažiūrėti, ar dainoje pateikiama informacija yra mums naudinga, nes bet kokie žodžiai, kuriuos žmogus vartoja arba dažnai girdi, daro jam įtaką. Ir galiausiai, fakto, kad muzika keičia vandens struktūrą niekas dar nepaneigė. Todėl pamąstykite, kokios struktūros vandens norite savo organizme.