Kiekvienas žmogus turi savo moralines normas, savo įsivaizdavimą, ką galima daryti, o ko negalima, kas yra gerai, o kas blogai. Taip pat yra ir bendros, visuomenės priimtos moralinės normos. Dažniausiai, kai kalbama apie moralę, galvoje turimos būtent visuomeninės moralinės normos. Vienos normos yra nusistovėjusios ir gyvuoja tūkstantmečius, kitos nuolat kinta ir prisitaiko prie gyvenimo sąlygų. Kaip ir ankščiau taip ir dabar vis diskutuojama, kam reikalingos visuomenėje priimtos moralinės normos.

Iš kur atsiranda moralinės normos? Juk visiems nuo mažens žinoma, kad negalima skriausti silpnesnių – reikia jiems padėti, negalima vogti, žudyti, meluoti… Iš kur mes tai žinome? Pati visuomenė sugalvojo moralę ir jos normas ir visa tai tam, kad būtų lengviau gyventi, išvengti konfliktų, galu gale tam, kad žmonija galėtų išlikti kaip rūšis. Rašytojai, filosofai, mokytojai, politikai, religiniai veikėjai – tai žmonės, kurie kuria ir skleidžia moralines normas. Reikia nepamiršti, kad moralinės normos reikalingos ne tik žmonijos išlikimui ir konfliktų išvengimui, bet ir dvasiniam augimui, juk jos prisideda prie gražesnio gyvenimo mums ir geresnio aplinkiniams.

Idealių nėra ir tikriausiai tam ir atėjome į šį pasaulį, kad bent truputį priartėtume prie idealo. Moralinės normos kuriamos atsižvelgiant į gyvenimiškus įvykius – tiek gerus, tiek blogus. Dauguma supranta, kokie poelgiai padeda visuomenei, o kokie ne.  Būti draugišku, nuoširdžiu, mandagiu, sąžiningu, drąsiu, kukliu, elgtis atsakingai, mylėti ir gerbti aplinkinius, valdyti save… Tai tik maža dalis normų, kurių galima laikytis. Vystantis visuomenei vystosi ir moralinės normos; taip kuriamas idealas, kuriuo galima remtis ir kurio reikia (galima) siekti. Apie tai reikia galvoti nuolat: bendraujant, atliekant bet kokią veiklą ar sąveikaujant su gamta. Juk daug geriau, kai stengiatės, kad aplinkiniai būtų laimingi, padedate jiems. Ar ne geresnis verslas ar veikla, kurie vyksta be apgaulės, atneša naudos visiems, o ne pridaro žalos aplinkiniams ir atneša naudos tik mažumai? Ar ne geriau užsiimti ta veikla, kuri yra ne tokia žalinga aplinkai? Kiekvienas supranta, kad tai yra geriau. Tačiau naudos siekimas tai užgožia ir apie tai dažnai pamirštama.

Kaip jau minėjau, moralines normas  sugalvojo visuomenė, todėl reikia atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienoje aplinkoje, kultūroje jos skiriasi. Ne visada jos yra geros – juk yra regionų, kur vis dar  dievams aukojami gyvūnai arba valgomi žmonės. Todėl negalima sakyti, kad moralinės normos visur ir visada yra geros. Jos vystosi ir auga kartu su visuomene ir kiekvienas yra atsakingas už jų vystymą. Taip pat ne visada lengva priskirti veiksmą prie gero ar blogo. Pavyzdžiui, meluoti, kad būtų išsaugota gyvybė. Nužudyti vieną, kad būtų išsaugota gyvybė kitam.

Manau atsakymas į klausimą, kam reikalinga moralė ir ar visada ji veikia naudingai, visada liks atviras. Vienos normos reikalingos, kitos ne, į kai kurias reikia žiūrėti skirtingai, priklausomai nuo situacijos. Tačiau tikslaus atsakymo nėra ir tikriausiai niekada nebus. Nes ne apie viską įmanoma pasakyti ar tai yra gerai ar blogai. Tačiau kiekvienas gali pasistengti ir atsisakyti dalykų, kurie akivaizdžiai daro žalą aplinkiniams bei stengtis, kad jų veikla  neštų naudą ir lengvesnį gyvenimą kiekvienam. Taip pat kiekvienas gali plėsti savo akiratį ir taip geriau suprasti, kas yra gerai. Ir tik tuomet kai pradėsime galvoti, kas naudinga ne tik savo asmenybei, bet ir aplinkiniams, pradėsime gyventi kaip komanda, kuri gali bendromis jėgomis pasiekti daug daugiau.