Žmogus natūraliai visada stengiasi daryti tai, kas maloniau, lengviau, įdomiau. Todėl labai dažnai pasitaiko, kad nedarome to, ką esame suplanavę, mums sunku susikoncentruoti į darbą arba veiklą. Kaip dažniausiai praeina darbo diena? Ankstesniais laikais, kuomet dar nebuvo interneto, trukdžių buvo ne tiek jau ir daug. Darbą pakeisdavo laikraščių skaitymas, pokalbiai su kolegomis bei kavos pertraukėlės. Kompiuteriai ir internetas šį trukdžių sąrašą labai stipriai išplėtė. Retas šiuolaikinis žmogus įsivaizduoja savo rytą be facebook‘o, delfi‘o, pašto tikrinimo. Iš pradžių ši mintis atrodo nekaltai, 5 minutes patikrinsiu ir viskas. Tačiau kaip būna iš tikrųjų? Dažnas sugeba po interneto platybes landžioti dienomis. Internete galima veikti įvairiausius dalykus: landžioti socialiniuose tinkluose, naujienų, specializuotuose elektronikos, madų, automobilių puslapiuose, žaisti žaidimus, vedinėti dominančius raktažodžius paieškos sistemoje, žiūrėti įvairius vaizdo įrašus. Sąrašo tęsti nereikia, kiekvienas ir taip puikiai žinote, kur, kiek ir kada landžiojate.

Darbe visų šių dalykų išvengti lengviau, nes ten yra kontrolė: skyrių vadovai rūpinasi, kad darbuotojai negaištų laiko pašaliniams veiksmams. Tačiau vakarais arba kai dirbate pats sau, aplinkinės kontroles nebėra ir tuomet žmogus užsiima įvairia bereikšme veikla. Jeigu tai vyksta namuose, čia trukdžiais gali tapti dar ir televizorius, šaldytuvas, lova ir pan.

Blaškymasis ir nemokėjimas susikoncentruoti į suplanuotą veiklą daro didelę neigiamą įtaką kiekvieno pasiekimams. Juk visi norime būti sveiki, laimingi, turtingi.  O kad tai pasiektume, užsibrėžiame tikslus. Tačiau nuolat pasiduodant bereikšmei veiklai, prie užsibrėžtų tikslų neartėjama, dažnai net ir tolstama. Todėl, norint daug pasiekti, viena iš reikalingiausių savybių yra mokėjimas save kontroliuoti, kad kuo didesnė dalis atliekamų veiksmų vestų link tikslo, o ne atvirkščiai.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės nenori imtis suplanuotos veiklos yra neigiamos asociacijos. Veikla asocijuojasi su sunkiu darbu, stresu, įtemptu galvojimu, galima nesėkme ir kitais neigiamais dalykais. Todėl natūralu, kad taip galvodami apie veiklą jos nenorėsime atlikti. Aišku, kažką veikti vis tiek reikia, todėl smegenys iš karto randa veiklą, kuri yra maloni. Ir taip būna nuolat, kai pagalvojame apie tai, kad reikia užsiimti kažkuo nemaloniu. Kokios galimos išeitys?

Jeigu naudinga veikla asocijuojasi su neigiamais dalykais, reikia surasti kuo daugiau su ja susijusių teigiamų asociacijų. Pavyzdžiui, ką jūs gausite įvykdęs užduotį, kokius įgūdžius išsiugdysite, kaip tai teigiamai paveiks jūsų statusą ir padėtį, prie kokių tikslų priartėsite ir pan. Lygiai taip pat, jeigu bevertė veikla asocijuojasi su teigiamomis asociacijomis, jas reikia pakeisti neigiamomis, tai yra, ką prarasite, jeigu užsiimsite šia veikla, kokią žalą patirsite, nuo kokių tikslų nutolsite, kiek laiko iššvaistysite veltui. Stenkitės padaryti taip, kad naudingos veiklos asociacijos keltų kuo didesnį norą imtis šios veiklios, o bevertė veikla keltų pasibjaurėjimą. Tokiu būdu pradėsite norėti veikti tai, kas yra naudinga ir artina jus prie numatytų tikslų.

Kitas ne mažiau svarbus aspektas yra savikontrolė. Jokios naudos nebus, jeigu nepastebėsite, kaip nejučiomis pradedate užsiimti nenaudinga veikla. Kartais tai būna pakankamai stiprus įprotis, kurio paprasčiausiai nebepastebime. Todėl pasidarykite veiklos planą, užsidėkite kontroliuojančius priminimus, stenkitės sąmoningai stebėti, tai ką darote, iš karto pastebėję, kad veikiate ne tai, kas numatyta, sustokite ir grįžkite prie suplanuotos veiklos. Tiksliai apsibrėžkite taisykles kada, kaip ir kiek laiko skirsite socialiniams tinklams, paštui, naujienoms. Kai ką išbraukite iš sąrašo, pavyzdžiui, jeigu kriminalinės naujienos, pasaulio ir Lietuvos įvykiai, naujienos apie garsenybes yra nesusiję su jūsų profesine veikla, kam iš viso juos skaityti. Žinokite savo silpnybes ir užkirskite joms kelią. Pavyzdžiui, jeigu žinote, kad sunku save kontroliuoti landžiojant po socialinius tinklus, užsidėkite laiko priminimą, kad po 15 minučių priminimui suskambėjus baigtumėte juose landžioti ir grįžtumėte prie numatytų darbų.

Gyvenimo efektyvumą lemia tai, kaip mes praleidžiame kiekvieną savo dieną. Žmogus gali valios pastangomis priversti save veikti vieną, dvi dienas, tačiau nuolat tai daryti sugeba retas. Todėl raskite veikloje tai, kas motyvuoja, skatina. Taip taps daug lengviau naudinga veikla užsiimti nuolat. O nuolatiniai, nors ir maži, žingsneliai neišvengiamai atves jus prie naudingų rezultatų.