Kai kurie žmonės turi bjaurų, nekontroliuojamą įprotį įrodyti savo tiesą. Dalyvavimas ginčuose neatneša jiems jokios naudos, tačiau jie negali savęs sustabdyti nuo betikslės diskusijos, kai kas nors nesutinka su jų nuomone. Jeigu žmogus negali savęs kontroliuoti, tai jau galima pavadinti priklausomybe. Dažniausiai ginčai neatneša jokios naudos. Abi pusės iš visų jėgų gina savo nuomonę ir galiausiai, po ilgo, betikslio ginčo, kiekvienas lieka prie savo nuomonės su išeikvotomis emocinėmis jėgomis ir sugaištu laiku bei sugadinta nuotaika. Gal ir yra reti atvejai, kai ginčytis verta ir nuo to priklauso labai daug, bet dauguma ginčų kyla dėl menkniekių, nieko nelemiančių dalykų arba labai abejotinų tiesų. Taigi, kaip atsikratyti šio beprasmio žalingo įpročio?

Duokite sau daugiau laiko

Reikia suprasti, kad žmogų valdo emocijos. Tuo metu, kai kas nors nesutinka su išsakoma nuomone, norisi iš visų jėgų įrodyti, kad jis neteisus. Tokiu atveju svarbiausia nepasiduoti emocijoms, o tai padaryti bus daug lengviau, jeigu prieš pradėdami ginčytis neskubėsite ir nuraminsite savo išdidumą. Prieš pradėdami ginčytis galite 10 kartų giliai įkvėpti ir paklausti savęs, ar tikrai reikalingas šis ginčas? Net jeigu nuspręsite pradėti ginčą, pauzė leis jį tęsti daug ramiau ir gal tai taps produktyvia diskusija, iš kurios abi pusės ko nors išmoks.

Pasistenkite suprasti kito žmogaus poziciją

Ginčijantis nei viena pusė nėra suinteresuota ką nors išmokti arba suprasti. Kai tik žmogus įsitraukia į ginčą, jis pradeda ginti savo nuomonę ir pulti priešininką. Tokiu metu niekas nesusimąsto, kas iš tikrųjų yra teisus. Klausydami priešininko atgrumentų, ieškote silpnų vietų, nesutapimų su logika ir tuo pačiu galvojate naujus argumentus savo nuomonei patvirtinti. Tai tampa panašu i kovą, o ne į naudingą diskusiją. Net jeigu esate visiškai teisus ir stengiatės būti kuo objektyvesnis, pradėję gintis, dažniausiai nebepastebite teisingų priešininko argumentų ir savo argumentų silpnumo.

Todėl prieš pradedant ginčytis, naudinga užduoti sau kelis klausimus:

  1. Ar suprantu savo oponento poziciją?
  2. Ar oponentas supranta mano poziciją?
  3. Ar gali oponentas būti teisus?
  4. Ar aš galiu būti neteisus?

Didelė tikimybė, kad atsakius į šiuos klausimus, noras ginčytis dings. Situacijos gali būti įvairios. Pavyzdžiui, suprantate, kad oponentas nesupranta jūsų pozicijos ir nenori suprasti. Tuomet koks tikslas jam aiškinti, jeigu jis net nesiruošia klausytis? Kitoje situacijoje galite įsiklausęs pamatyti, kad jis yra teisus, todėl vertėtų iš jo pasimokyti, o ne ginčytis.

Nepulkite oponento

Kiekvienas žmogus, pajautęs pavojų, automatiškai pradeda gintis. Todėl, norint to išvengti, reikėtų rinktis tokius argumentus arba, tiksliau, jų formas, kurie neužgautų oponento ir jis nepereitų į besiginančiojo poziciją. Tokiu būdu bus daug didesnė tikimybė, kad oponentas išgirs jūsų nuomonę ir argumentus. Net tuo atveju, jei neišgirs, jis nebus įžeistas ir nepereis į puolimą, taip jums bus lengviau suprasti oponento požiūrį.

Išeikite iš ginčo kai jaučiate, kad jis beprasmiškas

Dažnai ginčai prasideda kaip graži diskusija. Niekada nevėlu pabaigti ginčą. Kuo ankščiau jį pabaigsite, tuo daugiau jėgų sutaupysite. Todėl, kai tik pajaučiate, kad diskusija peraugo į nekontroliuojamą ginčą, tuoj pat ją nutraukite. Nutraukdami ginčą nesileiskite provokuojami, nes oponentas gali bandyti į jį įtraukti pakartotinai. Paprasčiausiai nekreipkite dėmesio ir darykite tai, ką sumanėte.

Neprisiriškite prie savo idėjų

Labai dažnai žmonės prisiriša prie savo idėjų ir bijo, kad jomis kas nors suabejos, o suabejojus pradeda jas ginti. Reikia priimti ir kitų nuomones, negali visi galvoti vienodai arba mėgti tą patį. Vieniems patinka Samsung kitiems – iPhone, vieniems – Audi, kitiems – Merceses, vieniems svarbiau protas, kitiems – grožis, vieni tiki, kad Dievas yra, kiti – ne. Niekas negali žinoti, kas konkrečiu atveju ar laiku yra geriau. Ginčytis tokiais atvejais yra beprasmiška, nes kiekvienas turi savo skonį, poreikius, patirtį, požiūrį, dėl kurių susiformavo būtent tokios, kiekvienam savaip teisingos, idėjos.

Patirtis rodo, kad ginčai dažniausiai neatneša jokios naudos. Ginčai griauna santykius, atima jėgas ir laiką. Todėl visada reikia susimąstyti, ar tikrai jie reikalingi. Mano nuomone, jie nereikalingi, tačiau net ir šiuo klausimu kiekvieno požiūris gali skirtis. Aš šį straipsnį rašau tiems, kas jaučia, kad tai nėra gerai ir nori atsikratyti šio varginančio įpročio. Kiekvienas žmogus yra skirtingas savo patirtimi, požiūriu, žiniomis. Todėl pabandykite suprasti kitus, išmokti ką nors naujo, protingai pasidalinti požiūriais, praplėsti akiratį.