Žmonėms, norintiems gyventi laimingą ir sveiką gyvenimą, labai reikalinga savybė yra mokėjimas atleisti. Jeigu reikia atleisti kokią nors smulkmeną, dažniausiai užtenka paprasto „atleisk“ ir pyktis dingsta. Tačiau daugelis žmonių savyje laiko daug įsisenėjusio pykčio, kuris neigiamai veikia jų savijautą bei sveikatą.

Medicininiai tyrimai patvirtina, kad nemokantys atleisti žmonės dažniau serga. Taip yra todėl, kad žmonių, laikančių savyje pyktį, organizmas gamina daugiau kortizolio ir adrenalino. Dėl to didėja spaudimas ir atsiranda papildoma įtampa raumenyse. Dažnai atsiranda skausmai nugaroje. Taip pat dažnėja širdies ritmas ir silpsta imunitetas.

Kuo didesnis pyktis, tuo sunkiau su juo susitvarkyti. Kai kuriems žmonėms net nekyla noras atleisti. Nors didesnę žalą patiria būtent tas, kuris laiko savyje pyktį, o ne tas, kuris jį sukėlė. Todėl kyla klausimas: jeigu tai atneša daugiau žalos negu naudos, kam pykti? Galima daryti išvadą, kad tikriausiai atleisti nėra taip lengva, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti.

Ką reškia atleidimas?

Kai kurie žmonės mano, kad atleidimas įmanomas pateisinus situaciją arba įvykį, kuris neturi pateisinimo. Taip pat yra manančių, kad paprastas „atsiprašau“ nuima nuo žmogaus atsakomybę už padarytus veiksmus. Jeigu jūs irgi taip manote, reiškia susitaikote su tuo, kad aplinkiniai gali leisti sau jus įžeidinėti.

Atleidimas yra požiūrio į susiklosčiusią situaciją pakeitimas. Dažniausiai žmonėms ilgai gyvena praeityje, taip kankindami save ir aplinkinius. Atleidimas yra praeities problemų atsisakymas, tai siekis gyventi toliau, priimant tai, kas įvyko. Reikia suprasti, kad nuolat jausdami pyktį patiriate daugiau žalos, negu naudos. Nors kartais ir atrodo, kad pyktis atneša naudą. Net jeigu atkeršysite, tai jums neatneš norimo pasitenkinimo. Keršytojas užima aukos poziciją. O žmogus, pasirinkęs aukos poziciją, negali būti laimingas. Mokėjimas atleisti – tai baimės ir pykčio atsisakymas. Atleisti reiškia nustoti koncentruoti savo dėmesį į žmonių klaidas ir trūkumus. Daug naudingiau pabandyti save pastatyti į kito žmogaus vietą ir suprasti jį.

Kodėl pykstama?

Priežasčių supykti galima rasti visada. Pirmiausia žmonės pyksta dėl jiems padarytos žalos. Visiškai nesvarbu, ar tai buvo padaryta tyčia ar ne. Galima pykti dėl to, kad nesutampa požiūriai. Pavyzdžiui, gamtos saugotojai pyks ant tų, kurie šiukšlina, užkietėję vegetarai – ant mėsos valgytojų ir panašiai. Pykti tai pat galima ir dėl to, kad nėra pateisinami lūkesčiai. Pavyzdžiui, mergina laukė gėlių, o vaikinas jų nepadovanojo.

Žmonės, kurie negali kontroliuoti savo pykčio, į jį reaguoja įvairiai. Vieni kuria  keršto planus, kiti tampa nepatenkinti gyvenimu, treti pradeda kaltinti save arba praranda pasitikėjimą žmonėmis. Bet kokiu atveju kaupiasi neigiamos emocijos. O susitvarkyti su šiomis emocijomis reikia labai daug energijos. Taip lieka mažiau energijos tikslų siekimui. O tai reiškia, kad pyktis labai kenkia pačiam pykstančiajam.

Kaip atleisti?

Žmonės mėgsta kurti ir dažnai prikuria labai nerealių scenarijų. Todėl pykdami dažnai pykstame nežinodami visų aplinkybių. Visada, jeigu yra galimybė, stenkitės aptarti situaciją su tuo, kuris jus supykdė. Nustebsite, bet dažnai viskas būna ne taip, kaip jums atrodo iš pradžių. Dažnai gali padėti savęs pastatymas į kito žmogaus poziciją ir iš jos pažvelgti į situaciją. Galų gale, būkite humaniški, juk ir jums pasitaikė atvejų, kai ką nors įžeidėte to nenorėdami. Negi nenorėjote, kad jums kuo greičiau atleistų? Psichologai įsitikinę, kad nemokėjimas atleisti yra susijęs su tuo, kad žmogus negali sau atleisti savo trūkumų, todėl negali jų atleisti ir kitiems. Kiekvienas turi trūkumų ir juos reikia pripažinti, tai jūsų dalis. Idealių žmonių nėra, visi kartais klysta ir tai reikia pripažinti. Tapkite supratingesni ir priimkite aplinkybes tokias, kokios jos yra. Reikia suprasti, kad praeities pakeisti neįmanoma. Neverta gyventi praeityje, juk gyvenimas tęsiasi. Taip sutaupysite jėgų ir būsite sveikesni.